Šiaurės Suvilioti.
Švedija/Suomija. III dalis
 |
| Botnijos įlankos vandenys, Lulea. |
Iki vakaro turime pasiekti Švedijos-Suomijos pasienį! Toks mūsų naujos dienos tikslas. Kiekvieną dieną kėlėm sau vis naują užduotį - naują tikslą. Atrodo viskas taip pat, tačiau taip nėra. Nauja diena - nauja vieta. Kita nuotaika ir oro sąlygos, ar net fizinių jėgų kiekis. Kiekvieną rytą kildavom su nauja optimizmo doze. Taip nutiko ir šiandien.
Suomijos mums jau norėjosi, o tai teikė kažkokios naujos paspirties. Šiandien ir vėl dalijamės po du. Kupini paslėpto ryžto judame mums reikalingo kelio link. Draugai lieka ir bando balsuoti iš vietos. 6 km mums pasirodė ne kliūtis, pėdos jau buvo pripratusios prie gan didesnio atstumo. Eidami žvalgomės ne tik į kelią, mašinas, ar tai, kas aplink, bet nori nenori žiūri kas po kojomis. Gausybė visokios paskirties daiktų daiktelių. Ko tik žmonės neišmeta pro automobilio langą...Griovyje radom kartono gabalą, kuris puikiai tiko naujam užrašui "Haparanda" (miestas Švedijos/Suomijos pasienyje). Toliau betyrinėdami kas po kojomis, pastebėjome nerangiai judantį paukštį ant važiuojamos kelio dalies. Panašu buvo į žuvėdrą. Perkėlėm nuo kelio ir padėjom šalia vandens telkinio. Ką gi mes galėjom padaryti...Bent jau paukštis nebus suvažinėtas.
Netrukom ir pasiekėm E4 - kelią, kuriuo jau septintą dieną daugiau ar mažiau nukrypdami keliavome per visą centrinę ir šiaurinę Švediją. Įveikėme 6 km pėsčiomis, dar 122 km laukė, tačiau tikimės, jog važiuojant. Taip tikėjomės ir laukėm gal 20-30 minučių. Ir ne be reikalo, mat malonios šviesiaplaukės suomės būsim pavežti bent iki pasienio.
Jau iš tolo matėm, jog šis automobilis sustos. Tikriausiai vairuotoja nė nematė mūsų ženklo - ji jau buvo nusprendusi priimti mus, kaip naujus kelionės kompanijonus. Buvome tikriausiai patys pirmieji naujojo suomės automobilio keleiviai. Taru (toks naujosios draugės vardas) įsigijo jį Norvegijoje ir keliavo atgal namo - į Suomijos šiaurę. Žvalgėmės pro langą. Aplinkui pačios šiaurinės Botnijos įlankos gamta: kalvos, miškai, įlankos, salos... Sunku suvokti, kad mes už pačio Baltijos jūros galo. Mes taip arti poliarinio rato! Skriejam vingiuotu Baltijos jūros pakrantės keliu euforijoje. Vidinės energijos antplūdžio varomi. Saulė tvieskia, nė debesies danguj. Pasirodo ir čia pasitaiko puikaus oro, tik suomė patvirtina, jog taip nutinka ne dažnai. Naujoji draugė pasiūlo važiuoti mums iki Rovaniemi, žinoma, jeigu norime. Pasitariame ir sutinkame. Juk ten ir norėjome vėliau patekti. Rašom žinutę draugams, perspėjam apie pasikeitusį dienos tikslą. Privertėm juos sunerimti ir pasistengti, o patys džiūgavom. Iki vakaro nukeliausim 250 kilometrų! Su šypsenom, maloniai besišnekučiuodami pasiekiame Suomiją. Nesibaigiantys miškai ir karts nuo karto juos kertančios vandeningos upės. Žemesni medžiai ir pirmieji ateinančio rudens ženklai. Tokia ta mano pirmoji pažintis su šia šalimi. Esame perspėjami, jog stabtelėsime netoli Rovaniemi esančiuose šeimos namuose ir aplankysime jos tėvus. Negi prieštarausi. Atvykome! Ir buvome užpulti tuntų mažų musyčių. Trinasi, veliasi į plaukus, kanda. Šimtai, tūkstančiai jų! Šortai - tikrai ne pats tinkamiausias apdaras. O vietiniai leidžia laiką lauke ir, matyt, nekreipia per daug dėmesio į įkyrius vabzdžius, anei mus. Tačiau viduj su Taru tėvais susipažįstame artimiau - linksmi ir bendraujantys, bei gana neblogai angliškai kalbantys žmonės. Vaišina mus pyragu ir kava, ir siūlo mums vykt kartu pas juos į pačią šiaurinę Suomiją, už daugiau nei 400 km esantį Kilpisjarvi. Viliojantis pasiūlymas, bet nusprendžiame atsisakyti, nes draugai nežinia kada pasieks mus. Liekame Rovaniemyje, apsižvalgome. Jis ne super didelis, tačiau vis gi tai didžiausias miestas šiaurės Suomijoje.
Po truputį vakarėja. Lyg jau ir darosi aišku, kad draugai mūsų gali ir nepasiekti. Dar kartą apsukame ratą po miesto centrą, galvodami apie vietą nakvynei. Kitapus upės lyg ir miškelis ar parkelis. Palapinę statome vidurnaktį, o dar nesutemę. Mintyse galvoju, kaip smagu būtų čia birželį - kai saulė visiškai nenusileidžia. Lendame į palapinę ir tuo pat metu gauname žinutę, kad Myndei ir Deiviui daugiau nei 100 km iki mūsų. Vadinasi susitiksim ryt. Problema. Abi palapinės pas mus. Tačiau jau per vėlu kažką pakeisti. Prabundu ryte nuo šalčio. Šąla nosis ir ausys. Apsipakuoju save ir bandau migtelėt, nors ir anksti, bet jau prašvitę. 8 val. keliuosi, mat draugai pranešė atvykstą, tad žygiuoju jų pasitikti. Sušalę, pavargę ir nemiegoję. Bent jau humoro jausmo nepraradę. Tokie jie atvyksta į Laplandijos sostinę - Rovaniemi.
 | |||||
| Ankstyvas rytas pakeliui į Rovaniemi. |
 |
| Vidurnaktis Laplandijos sostinėje. |
