Šiaurės Suvilioti
Suomija V dalis.
Suomija V dalis.
Devintąjį kelionės rytą kapanojamės iš miego pančių. Tiesa, anksti pakilusi saulė vertė mus kuo greičiau lysti iš mūsų prišilusio žaliojo namuko. Ir vėl nežinai ko tikėtis. O gal ir nenori žinoti. Tebūnie kiekviena diena - vis naujas nuotykis. Saulės atokaitoje visai netoliese esančioje degalinėje pusryčiaujam. Ir gana sočiai (keista, tačiau degalinėje, pasirodo, gali būti pigu). Gaila, kad tik dviese. Bet visi juk susitiksime Vasoje!
Mes ir vėl su šypsenomis ir iškeltais nykščiais stovime kelyje. Sėkmė mums šypsosi. Gal tie nuoširdūs mūsų veidai ir didelės kuprinės suminkštino šiauriečių širdis? Gal... Taigi, jau po kelių valandų, keliavę trimis automobiliais, esame Vasoje. Pasiūlo mus pavežėti iki visai netoli esančio miesto paplūdimio. Reikia išnaudoti puikų orą. Juk ne dažnai tenka drybsoti prie vandens Suomijoje. O ir skubėti šiandien niekur nebereikėjo. Laukėme draugų žinios. Niekas daugiau neberūpėjo. Tiesiog "chillinom" išvertę bambas.

Mintis apie palapinės statymą, kaip ir vakaras, atėjo savaime. Per daug atvira ši vieta, tad reikia ieškot kažko uždaresnio - privatesnio. Ta proga neblogas vakarinis turas, po šį vakarų Suomijos miestą, išėjo. Galiausiai jau lyg ir suradę tinkamą vietą, apsigalvojame, norim, turbūt, kažko geresnio. Einam, stabtelim, einam... Žodžiu, su miestu gana neblogai susipažįstam, tačiau vietos nakvynei taip ir nerandam. O kojos kaip ir nebenori klausyti. Nusprendžiame sugrįžti į tą patį smėlėtą paplūdimį. Kažkas čia vyksta: žmonės šnekučiuojasi, triukšmauja, linksminasi. Veiksmas vyksta prietemoje. Perdaug neišlysdami į šviesą, lekiame prie vandens. Ten, po medžiu, ant smėlio, išpakuojame savo kelioninius apartamentus. Mindaugas ir Ernestas, kaip vėliau paaiškėjo, ėjo jau kelintą dešimtį kilometrų pėstute, mat policija nuvijo juos nuo greitkelio. Miegojo kažkur pakelėje. Pavargę ir praradę optimizmą keliavo tolyn. Praėjo 11 kelionės dienų. Poryt jau žūtbūt reikia pasiekti Tamperę. Kitos išeities neturime. Pasieksim!

Poilsis Vaasos miesto paplūdimyje. |
SMS žinutė nuo Mindaugo ir Ernesto |
Mintis apie palapinės statymą, kaip ir vakaras, atėjo savaime. Per daug atvira ši vieta, tad reikia ieškot kažko uždaresnio - privatesnio. Ta proga neblogas vakarinis turas, po šį vakarų Suomijos miestą, išėjo. Galiausiai jau lyg ir suradę tinkamą vietą, apsigalvojame, norim, turbūt, kažko geresnio. Einam, stabtelim, einam... Žodžiu, su miestu gana neblogai susipažįstam, tačiau vietos nakvynei taip ir nerandam. O kojos kaip ir nebenori klausyti. Nusprendžiame sugrįžti į tą patį smėlėtą paplūdimį. Kažkas čia vyksta: žmonės šnekučiuojasi, triukšmauja, linksminasi. Veiksmas vyksta prietemoje. Perdaug neišlysdami į šviesą, lekiame prie vandens. Ten, po medžiu, ant smėlio, išpakuojame savo kelioninius apartamentus. Mindaugas ir Ernestas, kaip vėliau paaiškėjo, ėjo jau kelintą dešimtį kilometrų pėstute, mat policija nuvijo juos nuo greitkelio. Miegojo kažkur pakelėje. Pavargę ir praradę optimizmą keliavo tolyn. Praėjo 11 kelionės dienų. Poryt jau žūtbūt reikia pasiekti Tamperę. Kitos išeities neturime. Pasieksim!
Suskamba žadintuvas. Poilsio valandos baigtos. Metas kilti. Tačiau nepanašu, jog šviestų saulė, kaip jau buvome įpratę. O ir kažkaip įtartinai stambūs lašai atsimušdavo į palapinės stogą. Pratraukiu užtrauktuką ir nematau nieko. Rūkas. Ir drėgmė. Noras judėti virto noru net nelįsti iš palapinės. Vadinasi palūkėsim, pažaisim kortom. Netruko ta migla ir išsisklaidė. Pasirodo 12 kelionės diena taip pat bus saulėta ir šilta. Bent mums taip pasirodė.

Paskutinis rimtas kelionės etapas - 240km. Dėl visa ko patikrinam autobusų tvarkaraštį ir kainas. Bet gal pabandom sugauti sėkmę kelyje? Bandome. Nusprendžiame, kad važiuosim tik tuo atveju jeigu galėsime važiuoti rimtesnį atstumą. Gaila, gauname tik neilgų pavežėjimo pasiūlymų. Atsisakome ir pasirenkame kelionę autobusu. Tad riedame per ežeringas Suomijos lygumas. Akys seka besikeičiantį kraštovaizdį, o mintys, tuo tarpu, gali nurimti - jau jokios kliūtys nepastos mums finišo tiesiosios. Kirbėjo tik viena - kur randasi broliai.. Susisiekėme, pasirodo, ir jie artėja prie Tamperės, tik kita transporto priemone, traukiniu. Beveik tuo pačiu metu atvykstame ir daugiau nei po dviejų parų nesimatymo pagaliau susitinkame. Turime ką pasipasakot. Vieni - gana nesunkiai keliavo, kiti - priešingai. Tačiau dabar mes jau visi kartu trečiame pagal dydį Suomijos mieste. Būtinai išnaudojame galimybę pažinti miestą geriau. Įdomus faktas - tai pats didžiausias miestas šiaurės šalyse esantis ne prie jūros. Tiesa, vandens čia netrūksta - vietovė apsupta ežerų. Mieste sujudimas, turbūt, dėl to, kad savaitgalis. Gausybė dviráčių transporto priemonių, motorizuotų ir ne tik, žmonės parkuose, juoko ir muzikos garsai. Žodžiu, jaukus miestietiškas šurmulys. Aplankome vietinę parduotuvę, kuri mūsų laimei, veikia savaitgalį. Investuojame į sočią vakarienę. Tenka gerokai paeiti, kol galų gale įsikuriame ežero pakrantėje. Paskutinis mūsų kelionės vakaras prie laužo.

Rupjpūčio 19 diena išaušo apniukus. Naktį palinojo, tačiau savuosius namukus pradžiovinti suspėjom dar prieš užklumpant naujai lietaus porcijai. Maudynės ežere ir paskutinių maisto atsargų suvartojimas.
Švarūs ir sotūs žingsniuojam per miestą. Nutariame pavažiuoti miesto transportu kiek įmanoma, o likusią dalį įveikti pėsčiomis - taip kaip ir pradėjome savo kelionę prieš beveik dvi savaites. Visai nesinorėtų pavėluoti į skrydį, tad einam sparčiai. Deividas iškelia nykštį ir išnaudoja paskutinę galimybę "autostopuoti". Pasiekiame nediduką Tamperės oro uostą, susipakuojame kelionės mantą kuo talpiau. Kylame. Ir liūdna, ir linksma. Įveikėme tai, ką buvome sau užsibrėžę, pamatėme daugiau negu tikėjomės, prisibendravome su vietiniais iki emocinio išsekimo, išbandėme save fiziškai, pakentėme vienas kitą priimdami kiekvienos dienos iššūkius drauge. Trumpai tariant, tai buvo netikėtas, drąsus vasaros nuotykis. Ir jį mes užskaitome!
Trumpa kelionės statistika:
Švarūs ir sotūs žingsniuojam per miestą. Nutariame pavažiuoti miesto transportu kiek įmanoma, o likusią dalį įveikti pėsčiomis - taip kaip ir pradėjome savo kelionę prieš beveik dvi savaites. Visai nesinorėtų pavėluoti į skrydį, tad einam sparčiai. Deividas iškelia nykštį ir išnaudoja paskutinę galimybę "autostopuoti". Pasiekiame nediduką Tamperės oro uostą, susipakuojame kelionės mantą kuo talpiau. Kylame. Ir liūdna, ir linksma. Įveikėme tai, ką buvome sau užsibrėžę, pamatėme daugiau negu tikėjomės, prisibendravome su vietiniais iki emocinio išsekimo, išbandėme save fiziškai, pakentėme vienas kitą priimdami kiekvienos dienos iššūkius drauge. Trumpai tariant, tai buvo netikėtas, drąsus vasaros nuotykis. Ir jį mes užskaitome!
Trumpa kelionės statistika:
- Įveikta: ~ 2130 km
- Iš jų pėsčiomis: ~ 120 km (mažiausias galimas atstumas kelionės nariui, kuriam labiausiai sekėsi būti pavežtam, neįskaitant pasivaikčiojimų po miestus ir nereikšmingus nuklydimus).
- Ilgiausias "autostopas" viena transporto priemone: 410 km
- Trumpiausias "autostopas" viena transporto priemone: ~ 2 km
- Šiauriausias kelionės taškas: Napapiiri Rovaniemi - Poliarinis ratas, Laplandija.
- "Autostopų" skaičius norint įveikti tą patį atstumą dviem komandomis:
Mindaugas ir Deividas - 11 automobilių
Ernestas ir Juozas - 1 automobilis
-
Kelios
įdomesnės asmenybės sutiktos kelionės metu:
- Tikrasis Kalėdų Senelis;
- Vokietis, vienas keliaujantis iš Vokietijos į patį šiauriausią Europos tašką, Nordkapp’ą;
- Muzikantas, grojantis Eurovizijos laimėtojos Loreen grupėje;
- Stogdengys, kuris paėmęs mus degalinėje, vežėsi ir į savo darbo vietą.
- Rumunas - miško darbuotojas.
- Bendraamžis pilotas.
- Kelionės išlaidos asmeniui (įskaitant lėktuvo bilietus): ne daugiau 500 litų.